žvyrija

žvyrijà sf. (2) žr. žvyrynė 1: Žvyrìjų, prasčia žemė labai Slnt. Jei užeis sausros, tai muno bulvės to[je] žvyrìjo[je] kepte iškeps Vvr. Petris išvažiavo į žvyrìją takams žvyro parvežti Slnt. Žvyrìjo[je] susitūpusios kelios trobelės Slnt.